Ermera, 28 Julho 2026 – Sua Exelénsia Prezidente Tribunal de Recurso, hamutuk ho Juízes Conselheiros, partisipa Serimónia Haloot Restus Mortais ne’ebé realiza iha Jardim dos Heróis Fatuk Kéru, Munisípiu Ermera. Serimónia estadu ida-ne’e organiza husi Ministériu Assuntu Kombatentes Libertasaun Nasionál (MAKLN) atu fó onra no dignidade ba restus mortais kombatentes libertasaun nasionál sira ne’ebé sakrifika an iha luta ba independénsia Timor-Leste.

Iha programa haloot restus mortais ne’ebé realiza entre loron 28 no 29 Julho 2026, sei hakoi urnas hamutuk 1.600, kompostu husi Postu Administrativu Atsabe 947, Ermera Vila 126, Hatulia 161, Letefoho 120, Railaku 190, no postu administrativu sira husi liur Munisípiu Ermera hamutuk 51. Husi total urnas 1.600 ne’e, 1.494 nu’udar urnas konhesidu no koletivu.
Durante loron dahuluk serimónia nian, restus mortais balun hakoi ona, no parte seluk sei kontinua iha kuarta-feira, 29 Julho 2026, ho prosesu ne’ebé sei ezekuta husi membru FALINTIL–Forças de Defesa de Timor-Leste (F-FDTL) hamutuk ho membru Polísia Nasionál Timor-Leste (PNTL).

Serimónia Prestasaun Onras Fúnebres Estadu ne’e lidera husi Sua Exelénsia Ministru Assuntu Kombatentes Libertasaun Nasionál, Sr. Gil da Costa Monteiro “Oan Soru”, no marka prezensa mós husi Sua Exelénsia Sekretáriu Estadu Veteranu, César dos Santos da Silva “Merak”, hamutuk ho diretór, xefe no funsionáriu sira husi Ministériu Assuntu Kombatentes Libertasaun Nasionál.
Estadu Timor-Leste, liu husi IX Governu Konstitusionál, kontinua hatudu nia kompromisu atu dignifika no garante objetivu konstitusionál sira relasiona ho rekonhesimentu no valorizasaun ba kontribuisaun kombatente libertasaun nasionál sira ne’ebé mate ka lakon iha luta ba independénsia nasional. Kompromisu ida-ne’e bazeia ba Konstituisaun RDTL, Artigu 11 kona-ba Valorizasaun ba Rezisténsia, no mós ba Estatutu Kombatentes Libertasaun Nasionál, tuir Lei Nú. 3/2006, loron 12 Abril, ho alterasaun sira tuir Lei Nú. 9/2009, loron 29 Julho, Lei Nú. 2/2011, loron 23 Marsu, no Lei Nú. 3/2024, loron 12 Juñu.

Serimónia nasionál no istóriku ida-ne’e partisipa mós husi lider nasionál sira, veteranu Rejiaun IV, responsavel rezisténsia sira, Prezidente Konsellu Veteranu husi munisípiu sira, estrutura ezekutiva Comissão para os Assuntos dos Combatentes da Libertação Nacional (CA-CCLN), komisáriu sira, reprezentante rejionál sira, autoridade lokál no família mártir sira, hodi hamutuk fó respeitu no omenazem ikus ba herói sira ne’ebé halo sakrifísiu ba ukun-rasik-an no soberania Repúblika Demokrátika Timor-Leste.
